Paskelbta

Ką rinktis, jei vaikas yra tarp dviejų dydžių?

Perkant vaikiškus drabužius internetu dažnai pasitaiko situacija, kai vaiko ūgis ar kūno matmenys atsiduria tarp dviejų dydžių.

Pavyzdžiui, mažesnio dydžio ribą vaikas jau beveik išaugo, tačiau didesnis dydis pagal lentelę dar atrodo kiek per didelis.

Tokiu atveju nėra vienos taisyklės „visada rinktis didesnį dydį“ arba „visada rinktis tikslesnį dydį“.

Patikimiausia įvertinti:

  • vaiko ūgį;
  • kūno sudėjimą;
  • konkretų drabužio tipą;
  • modelio kirpimą;
  • audinio tamprumą;
  • kada drabužis bus dėvimas;
  • realius gaminio matmenis, jei jie pateikti.

Pirmiausia nustatykite, tarp kokių dydžių vaikas yra

Pradėkite nuo realaus vaiko ūgio.

Jeigu vaikas neseniai nematuotas, verta pirmiausia jį išmatuoti.

Kaip tai padaryti, rasite gide:

Kaip išmatuoti vaiką drabužių dydžiui namuose?

Tada palyginkite ūgį su dydžių lentele.

Bendrą orientaciją rasite čia:

Vaikų dydžių lentelė pagal amžių ir ūgį

Svarbu prisiminti, kad dydžių lentelė yra pradinis orientyras, o ne absoliuti taisyklė.

Kada galima rinktis mažesnį iš dviejų dydžių?

Mažesnis dydis gali būti tinkamesnis, jeigu:

  • drabužis reikalingas dėvėti dabar;
  • mažesnis dydis pagal matmenis dar turi pakankamai laisvumo;
  • modelis pasiūtas laisviau;
  • audinys tamprus;
  • vaikas smulkesnio sudėjimo;
  • svarbu, kad drabužis būtų tikslesnio silueto;
  • didesnis dydis pagal realius matmenis būtų akivaizdžiai per ilgas ar per platus.

Svarbiausia ne pats dydžio numeris, o tai, kad mažesnis variantas nespaustų ir nevaržytų judesių.

Jeigu mažesnio dydžio rankovės jau per trumpos, kelnės spaudžia arba viršutinis rūbas tempia per pečius, vien geresnis vizualus prigludimas nėra pakankama priežastis jį rinktis.

Kada verta svarstyti didesnį dydį?

Didesnis dydis gali būti praktiškesnis, jeigu:

  • mažesnis dydis jau yra ties viršutine tinkamumo riba;
  • vaikas neseniai paaugo;
  • drabužis mažai tamprus;
  • modelis siauresnio kirpimo;
  • reikia daugiau vietos judėti;
  • po drabužiu bus dėvimas papildomas sluoksnis;
  • rūbelis perkamas ne šiandienai, o artimiausiam laikotarpiui.

Tačiau didesnis dydis taip pat turi ribas.

Per didelis drabužis gali:

  • smukti;
  • trukdyti judėti;
  • turėti per ilgas rankoves;
  • turėti per ilgas klešnes;
  • per daug kristi nuo pečių;
  • neatitikti numatyto modelio silueto.

Todėl „imti didesnį, nes vaikas vis tiek užaugs“ nėra universali taisyklė.

Drabužio tipas keičia sprendimą

Tas pats vaikas gali rinktis skirtingus dydžius skirtingiems drabužiams.

Marškinėliai ir palaidinės

Svarbu:

  • plotis per krūtinę;
  • pečių linija;
  • visas ilgis;
  • modelio kirpimas.

Laisvesnio kirpimo marškinėliai gali dar gerai tikti mažesnio dydžio, kai siauresnis modelis jau būtų per ankštas.

Džemperiai ir megztiniai

Čia galima toleruoti šiek tiek daugiau laisvumo, tačiau rankovės neturėtų būti tokios ilgos, kad trukdytų rankoms.

Jeigu džemperis yra oversized modelio, vien jo didelė išvaizda dar nereiškia, kad reikia didesnio dydžio.

Kelnės

Kelnėms svarbu:

  • liemens plotis;
  • klubų sritis;
  • klešnių ilgis;
  • vidinė siūlė;
  • audinio tamprumas.

Jeigu didesnis dydis smunka nuo liemens, jis nebūtinai bus praktiškesnis vien dėl papildomo ilgio.

Sijonai

Svarbu liemuo ir visas ilgis.

Jeigu sijono liemuo su tampria guma, realus jos tamprumas gali būti svarbesnis už vien etiketėje parašytą dydį.

Suknelės

Suknelei reikia vertinti ne tik visą ilgį, bet ir:

  • plotį per krūtinę;
  • pečių liniją;
  • liemenį;
  • rankovių ilgį, jei jos yra.

Striukės ir kiti viršutiniai drabužiai

Reikia įvertinti, ar po jais bus dėvimas papildomas sluoksnis.

Tačiau ir viršutiniam drabužiui per didelis dydis nėra automatiškai geresnis – pečiai, rankovės ir visas ilgis turi išlikti praktiški.

Audinio tamprumas gali pakeisti pasirinkimą

Du vienodai pažymėti drabužiai gali tikti labai skirtingai.

Tamprus trikotažas gali prisitaikyti prie kūno geriau nei standus audinys.

Todėl jeigu vaikas yra tarp dviejų dydžių, verta įvertinti:

  • kiek audinys tamprus;
  • ar modelis turi elastano;
  • ar drabužis turi gumą;
  • ar tamprumas reikalingas ten, kur vaikas platesnis.

Tačiau nereikėtų rinktis mažesnio dydžio vien todėl, kad drabužį galima stipriai ištempti.

Drabužis turi būti patogus ramybės būsenoje, o ne tik maksimaliai ištemptas.

Vaiko sudėjimas taip pat svarbus

Vienodo ūgio vaikai gali turėti labai skirtingas kūno proporcijas.

Smulkesniam vaikui gali geriau tikti vienas variantas, o platesnių pečių, liemens ar klubų vaikui – kitas.

Todėl verta įvertinti:

  • krūtinės apimtį;
  • liemens apimtį;
  • klubus;
  • rankų ir kojų proporcijas.

Tai ypač aktualu kelnių, siauresnių palaidinių, suknelių ir viršutinių drabužių pasirinkimui.

Geriausias būdas – palyginti su gerai tinkančiu drabužiu

Jeigu pardavėjas pateikia konkretaus gaminio matmenis, labai praktiška paimti panašų vaikui dabar gerai tinkantį drabužį.

Padėkite jį ant lygaus paviršiaus ir palyginkite:

  • plotį;
  • visą ilgį;
  • rankovę;
  • liemenį;
  • kelnių vidinį ilgį.

Tai ypač naudinga, kai abejojate tarp dviejų dydžių.

Pavyzdžiui, vietoje klausimo:

„Ar rinktis 128 ar 134?“

galite klausti:

„Kuris iš šių dviejų variantų realiais matmenimis artimesnis drabužiui, kuris dabar vaikui tinka?“

Dažnai tai duoda daug tikslesnį atsakymą.

Nepainiokite kūno ir drabužio matmenų

Jeigu vaiko krūtinės apimtis yra 68 cm, tai nereiškia, kad plokščiai padėto marškinėlio plotis taip pat turi būti 68 cm.

Kūno apimtis matuojama aplink kūną.

Drabužio plotis dažniausiai matuojamas nuo vienos pusės iki kitos, padėjus jį plokščiai.

Be to, drabužiui reikia laisvumo, kurio kiekis priklauso nuo modelio.

Todėl visada tikrinkite, kokį matmenį pateikia pardavėjas.

Kada drabužis bus dėvimas?

Tai svarbus klausimas, bet jo nereikėtų supaprastinti iki taisyklės „perkant į priekį visada rinktis didesnį“.

Jeigu drabužis bus dėvimas:

dabar – vertinkite, kad jis patogiai tiktų šiandien;

po kelių savaičių – galima atsižvelgti į nedidelę augimo atsargą;

kitą sezoną – prognozė jau tampa mažiau patikima.

Kuo toliau į ateitį perkate, tuo sunkiau tiksliai numatyti:

  • vaiko ūgį;
  • kūno proporcijas;
  • sezono pradžią;
  • konkretaus drabužio tinkamumą.

Todėl didelio garderobo keliems dydžiams į priekį planuoti nereikėtų vien dėl dydžio atsargos.

Ką reiškia „augimo atsarga“?

Augimo atsarga neturėtų reikšti, kad drabužis vaikui šiuo metu yra akivaizdžiai per didelis.

Praktiška atsarga reiškia, kad rūbelis:

  • dar patogiai laikosi;
  • netrukdo judėti;
  • rankovės ir klešnės nėra pavojingai ar nepatogiai ilgos;
  • nesmunka nuo liemens ar pečių;
  • tačiau turi šiek tiek daugiau vietos augimui.

Tai yra daug geresnis kriterijus nei vien „pirkti dydžiu didesnį“.

Ką daryti, jei vienas matmuo rodo mažesnį, o kitas – didesnį dydį?

Tai labai dažna situacija.

Pavyzdžiui:

  • pagal ūgį tinka vienas dydis;
  • pagal liemenį reikia didesnio;
  • rankovės pagal mažesnį dydį tinkamos;
  • kelnių ilgis pagal didesnį jau per ilgas.

Tokiu atveju svarbiausia nustatyti, kuris matmuo kritinis konkrečiam drabužiui.

Kelnėms svarbus liemuo ir kojos ilgis.

Marškinėliams – krūtinė, pečiai ir visas ilgis.

Suknelei – krūtinė, liemuo ir bendras ilgis.

Striukei – krūtinė, pečiai, rankovės ir vieta apatiniam sluoksniui.

Taigi vienas universalus sprendimas visiems rūbams nėra reikalingas.

O jeigu keičiasi ir gamintojas?

Jeigu vaikas tarp dviejų dydžių ir tuo pačiu perkate anksčiau nebandyto gamintojo drabužį, vien dydžio numeriu pasitikėti dar sunkiau.

To paties numerio modeliai tarp gamintojų gali skirtis pločiu, ilgiu ir proporcijomis.

Tokiu atveju ypač naudinga:

  1. žinoti vaiko matmenis;
  2. patikrinti gamintojo dydžių lentelę;
  3. pasižiūrėti konkretaus gaminio matmenis;
  4. palyginti su jau gerai tinkančiu drabužiu.

Plačiau apie tai:

Kodėl skirtingų gamintojų vaikų dydžiai skiriasi?

Greitas sprendimo būdas tarp dviejų dydžių

Jeigu abejojate, naudokite tokią seką:

  1. Pamatuokite vaiko ūgį.
  2. Nustatykite du artimiausius dydžius.
  3. Įvertinkite vaiko sudėjimą.
  4. Patikrinkite drabužio tipą ir kirpimą.
  5. Įvertinkite audinio tamprumą.
  6. Pažiūrėkite konkrečius gaminio matmenis, jei jie pateikti.
  7. Palyginkite juos su vaikui gerai tinkančiu panašiu drabužiu.
  8. Tik tada spręskite, kuris iš dviejų dydžių praktiškesnis.

Kada rinktis mažesnį, o kada didesnį – trumpai

Mažesnis dydis gali būti tinkamas, jeigu jis vis dar turi pakankamai vietos, modelis laisvesnis arba didesnis būtų akivaizdžiai per didelis.

Didesnis dydis gali būti tinkamas, jeigu mažesnis jau riboja judėjimą, yra per trumpas, per siauras arba reikia nedidelės realios augimo atsargos.

Svarbiausia:

ne dydžio numeris, o kaip konkretus drabužis tinka konkrečiam vaikui.

Susiję dydžių gidai

Jeigu vaikas yra tarp dviejų dydžių, nėra būtina automatiškai rinktis didesnio.

Pirmiausia įvertinkite vaiko matmenis, konkretų drabužio tipą, modelio kirpimą, audinio tamprumą ir realius gaminio matmenis.

Jeigu mažesnis dydis vis dar patogus ir nevaržo judesių, jis gali būti tinkamas.

Jeigu jis jau ties savo tinkamumo riba, o didesnis nėra akivaizdžiai per didelis, praktiškesnis gali būti didesnis variantas.

Tiksliausias sprendimas gaunamas ne iš vieno skaičiaus etiketėje, o palyginus konkretaus vaiko ir konkretaus drabužio matmenis.